- Pricer
- Книги
- Литература по интересам
- Žemyn galva į Australiją

Žemyn galva į Australiją

Product description
Ketvirtojoje Martyno Starkaus knygoje pasakojama apie kelionę į Australiją su vienu pagrindinių savo knygų veikėjų Vytaru Radzevičiumi ir kitais dviem nuolatiniais bendrakeleiviais. Įprasta šio ketverto keliavimo koncepcija – sąmoningai išėjus iš komforto zonos pamatyti kuo daugiau lankomų kraštų gyvenimo už paradinio fasado, ieškant ir randant tai, kas vienija viso pasaulio žmones, jaudinantys susitikimai su tolimiausiuose pasaulio kampeliuose sutinkamais tautiečiais. Įprastas Martyno Starkaus knygų, taip pat ir šios, bruožas – šelmiškas, intelektualus ir geraširdiškas humoras, su niekuo nesupainiojamas stilius, daugybės skaitytojų simpatijas pelniusi gyvenimo kelionės filosofija.
Į šalį, kurioje yra viena uola, vienas koralinis rifas, viena
opera ir milijardas musių, kurios gyventojai Šiaurės
pusrutulio čiabuvių atžvilgiu vaikšto aukštyn kojom, šios knygos
herojai nėrė žemyn galva kaip į neišvengiamą pavojų.
Dėl drąsos užsiauginę ūsus ir barzdas, kad būtų lengviau
aklimatizuotis tarp australų, kurie žiūrėtuose filmuose šiam
vyriškumo atributui atrodė ištikimi kaip musulmonų pasaulio
atstovai. Drąsos reikėjo dėl to, kad kaip visada lietuvių ketvertas
ruošėsi keliauti ne vien turistams saugiai paruoštais takais, bet
ir leistis į laukines, ne iki galo ištyrinėtas Australijos
platybes, kuriose knibždėte knibžda pavojingų padarų – nors bėk nuo
jų į vandenyną, kuriame svetingai iššiepę dantis laukia rykliai.
Tačiau kelrodė žvaigždė ir vėl neapvylė – nors žadėtas automobilis,
skirtas tūkstančiams kilometrų po Australiją, liko tik miražas,
pagelbėjo supratingas nuomos punkto savininkas, iškart lietuvių
asmenyje atpažinęs giminingas sielas, gera valia žengiančias už
komforto zonos ribų; nors liko nieko nepešę opalų kasyklose, tačiau
laimingai išsisuko nuo GPS siūlomos nakvynės (kas žino – galbūt
amžinos) senelių namuose. Ir nors iki galo taip ir nesuprato, kada
australai juokauja, kada kalba rimtai, visą kelionę lydėjęs
draugiškas jų posakis „No worries, mate“ („Nesijaudink, bičiuli“)
daug regėjusiems lietuviams padėjo atrasti dar vieną rojų
žemėje.